Prasidėjus šildymo sezonui, ne tik džiaugiamės šiluma namuose, bet ir susiduriame su padidėjusia rizika. Vienas dažniausių ir nemaloniausių šio laikotarpio incidentų – trūkę radiatoriai, gyvatukai (vonios šildytuvai) bei kiti vamzdynai.
Tai „klasikinė“ problema, kurią draudimo ir asistavimo žalų įmonės vadina senų bėdų nauja pradžia. Vanduo, plūstelėjęs iš pratrūkusios sistemos, per kelias minutes gali sunaikinti ne tik jūsų, bet ir kelių aukštų žemiau gyvenančių kaimynų būstus.
Statistika negailestinga: kas valandą – po užliejimą
Skaičiai rodo, kad vandens padaryta žala yra pati dažniausia draudiminė prekė Lietuvoje. Didžiausios daugiabučių priežiūros įmonės per metus fiksuoja daugiau nei 1000 butų užliejimo atvejų. Draudikai kasdien gauna vidutiniškai po 18 pranešimų apie būsto užpylimus. Tai reiškia, kad mūsų šalyje beveik kas valandą bent vienas butas yra užliejamas vandeniu. Net jei gyvenate naujos statybos name, atsipalaiduoti nevertėtų. Nors dauguma užpylimų nutinka senuose daugiabučiuose dėl nusidėvėjusių sistemų, naujuose namuose žalos dydis dažniausiai būna gerokai didesnis. Taip yra dėl brangesnių apdailos medžiagų, šiuolaikiškos elektronikos ir prabangaus turto. Draudikų duomenimis, vidutinė žala svyruoja apie 500–700 eurų, tačiau sudėtingesniais atvejais nuostoliai gali viršyti 10 ar net 50 tūkstančių eurų.
Kodėl trūksta vamzdžiai ir radiatoriai?
Ekspertai išskiria kelias pagrindines priežastis, kodėl sistema neatlaiko:
- Nusidėvėjimas ir korozija: Senų daugiabučių metaliniai vamzdžiai rūdyja iš vidaus. Prasidėjus šildymo sezonui, pasikeitęs slėgis ir temperatūriniai svyravimai tampa paskutiniu lašu „pavargusiems“ mazgams.
- Nepakankama priežiūra: Gyventojai neretai ignoruoja akivaizdžius ženklus – mažas rūdis ant radiatorių jungčių ar drėkstančias sienas.
- Dažnai įvyksta ir piktybinis neprisileidimas: savininkai neįsileidžia specialistų patikrinti bendrosios sistemos būklės.
- Kalkėjimas: Užkalkėję vamzdžiai susiaurina pralaidumą, todėl sistemoje pakyla slėgis, kurio silpniausios vietos neatlaiko.
- Nekvalifikuotas remontas: Savavališkas radiatorių keitimas ar nekokybiškos jungtys, sumontuotos „pigaus meistro“, yra viena dažniausių avarijų priežasčių naujesniuose būstuose.
Kaimynų užliejimas – finansinė ir moralinė našta
Vandens proveržiai retai apsiriboja viena patalpa. Draudimo žalų asistavimo įmonių duomenimis, apie 30% atvejų nukenčia ir kaimynų turtas. Tokiais atvejais kaltininkui tenka atsakomybė ne tik už savo grindis ir baldus, bet ir už kaimynų lubų perdažymą, sugadintą buitinę techniką ar net laikiną jų apgyvendinimą kitur.
„Pastebime, kad dažnai net ir mažas vandens kiekis gali sukelti didelę žalą – ypač kai vanduo pasiekia grindų dangas ar kaimynų lubas. Gipso kartono konstrukcijos, parketas ir laminatas itin neatsparūs drėgmei. Tokiu atveju kapitalinis remontas tampa neišvengiamas, todėl labai svarbu reaguoti žaibiškai, o dar geriau – imtis prevencijos,“ – sako Mindaugas Antanaitis, „Remeks“ vyr. žalų ekspertas.
Ką daryti, jei jūsų butą užliejo vanduo?
Jei nelaimė visgi nutiko, svarbiausia nepanikuoti ir veikti pagal šį algoritmą:
- Sustabdykite vandens tekėjimą. Skubiai užsukite pagrindinį vandens įvadą bute. Jei vanduo bėga iš viršaus, nedelsdami bėkite pas kaimynus. Jei jų nėra namie – skambinkite namo administratoriui arba avarinei tarnybai, kad būtų užsuktas visas namo stovas.
- Išjunkite elektrą. Vanduo ir elektra – mirtinas derinys. Išjunkite prietaisus iš lizdų, o esant dideliam užliejimui – išjunkite visą buto elektros tiekimą skydelyje.
- Saugokite turtą. Kelkite daiktus į viršų, neškite į sausas patalpas. Ypatingą dėmesį skirkite dokumentams, kompiuteriams ir minkštiems baldams.
- Surinkite vandenį ir nusausinkite patalpas. Naudokite visas priemones: šluostes, siurblius, drėgmės surinktuvus. „Karštas vanduo iš šildymo sistemos dažnai palieka pelėsio židinius, kuriuos vėliau sunku pašalinti, todėl būtina vėdinti ir kruopščiai išdžiovinti visus paviršius,“ – pataria „Remeks“ ekspertai.
- Fiksuokite žalą. Nufotografuokite ir nufilmuokite įvykio vietą prieš pradėdami tvarkytis. Tai bus esminis įrodymas draudimo bendrovei.
- Informuokite draudiką. Užregistruokite įvykį per 2–3 darbo dienas. Jei užliejote kaimynus, būtinai praneškite ir apie tai – jūsų civilinės atsakomybės draudimas turėtų padengti jų nuostolius.
Kaip valdyti riziką ir apsisaugoti?
Nors šimtaprocentinės apsaugos nėra, riziką galima minimizuoti:
- Profilaktika: Prieš kiekvieną šildymo sezoną apžiūrėkite radiatorius ir jų jungtis. Jei matote rūdis – kvieskite specialistą.
- Išmaniosios technologijos: Įsirenkite nuotėkio jutiklius, kurie pajutę drėgmę automatiškai užsuka vandenį.
- Atsakingas remontas: Patikėkite santechnikos darbus tik atestuotiesms specialistams, kurie suteikia garantiją. Geriausias sprendimas draudimo bendrovės oficialūs partneriai.
- Draudimas: Tai vienintelis būdas užsitikrinti finansinę ramybę. Būsto draudimas su civilinės atsakomybės moduliu apsaugo ne tik jūsų turtą, bet ir piniginę nuo kaimynų pretenzijų.
Net ir nedidelė avarija gali sukelti rimtų nuostolių, todėl svarbu veikti greitai ir nuosekliai. Pasitikėkite profesionalais – asistavimo įmonės išmano savo darbą ir padės jums nuo pirmos akimirkos iki visiško būsto atstatymo.